- kneibikis
- kneĩbikis sm. (1) 1. krapštukas pypkei valyti: Su kneĩbikiu jis krapšto pypkę J. Pamečiau kneĩbikį, tai neturiu kuo iškrapštyti pypkę Gs. Duok nuo pypkės kneĩbikį, čia reik pakrapštyt Alk. Kas iš jūsų gali nukąsti kneibikį geležinį? V.Piet. 2. bet koks krapštiklis: Paimk kokį kneibikį ir iškrapštysi tą pinigą iš plyšio VšR. Paieškok gerą kneĩbikį ir išbadyk lysią kopūstams sodinti Žvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.